Elektromobilių savininkai vis dažniau susiduria su painiava: vienaip skamba viešieji pažadai, kitaip viskas atrodo realybėje. Skelbiama, kad valstybė kompensuoja ikrovimo stotelių įrengimą, o spaudoje mirga frazės apie „tvarią ateitį” ir „finansinę paramą kiekvienam”. Tačiau žmonės, kurie iš tikrųjų imasi šio proceso, dažnai pasijunta likę vieni tarp eilučių.
Kas iš tikrųjų finansuojama – ir kokia kaina?
Teoriškai, gyventojas, įsirengęs įkrovimo stotelę, gali tikėtis kompensacijos iki 1000 eur. Tačiau praktikoje tai – lyg loterija. Vieni gauna beveik viską, kiti – nieko.
Skaičiuojant paprastai, procesas gali pasirodyti klaidinantis:
jei gyvenate daugiabutyje – reikia visų gyventojų pritarimo;
jei norite stotelę kieme – reikalingas žemės naudojimo statusas;
jei dokumentacija turi bent vieną neatitikimą – prašymas atmetamas.
Yra žmonių, kurie net nepabandė – tiesiog išsigando popierizmo ir galimų atmestų paraiškų. O yra tokių, kurie metė viską, kad įsitvirtintų pirmoje paramos bangos eilėje.
Patirtis, kurią verta žinoti
Tomas, vilnietis, vis dar laukia atsakymo dėl paramos, nors stotelė jau įrengta daugiau nei prieš pusmetį. „Pildėm viską pagal pavyzdį, bet kažkur užkliuvom dėl žemės paskirties. Dabar skundžiamės, bet iš tiesų, jau ir nebesinori.“
Tuo tarpu Lina iš Šilalės pasakoja visai kitokią istoriją: „Kai vyras perskaitė apie paramą, pirmiausia paskambino į agentūrą. Ten jam paaiškino, ką tiksliai reikia daryti. Pildėme viską iškart, nes laukėm, kada atsiras finansavimas. Ir kai pasirodė – buvom tarp pirmųjų. Gautom pinigam dar ir naujas kabelis liko.“
Tokie kontrastai tik sustiprina įspūdį: nepakanka turėti elektromobilį ir norą, reikia ir laiku susiorientuoti, ir neprarasti motyvacijos dėl formalumų.
Valstybės tikslai ir gyventojų realybė
Skelbiama, kad ikrovimo stotelių įrengimas yra vienas iš žingsnių link mažesnio CO₂. Ir nors tai iš esmės tiesa, dažnam žmogui rūpi ne tik klimatas, bet ir labai žemiški dalykai – ar liks pinigų iki mėnesio pabaigos, kiek užtruks įrengimas, kas tvarkys laidus.
Todėl kai kompensacija virsta per painų procesą, žmonės renkasi alternatyvas: pigesnius variantus be paramos arba net stoteles iš antrų rankų. Tokiu atveju valstybės tikslai lieka kaboti ore.
Verta ar ne?
Atsakymas priklauso nuo jūsų nusiteikimo. Jeigu mėgstate tvarkytis su popieriais, turite laiko laukti, mokate skaityti tarp eilučių – parama tikrai gali padėti. O jeigu norisi tiesiog įsirengti ir pamiršti – reikės pasiruošti didesnėms išlaidoms.
Tačiau verta suprasti vieną dalyką – ikrovimo stotelių įrengimas nėra tik finansinė investicija. Tai būdas keisti savo įpročius, tapti laisvesniu nuo degalinių, nuo eilės rytais, nuo papildomų planavimų. Ir ši laisvė, net jei kainuoja brangiau, daug kam – neįkainojama.
