Remonto darbai namuose dažnai virsta tikru išbandymu. Ypač kai kalbame apie vonios ar virtuvės atnaujinimą, kur kiekviena smulkmena turi reikšmę. Plytelių klojimas atrodo paprastas procesas, tačiau praktikoje čia slypi daugybė niuansų, kurių nepaisymas gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir nervus.
Trys dažniausios klaidos, kurias pastebi tik po kelių mėnesių
Pirmoji ir bene skaudžiausia klaida – netinkamas paviršiaus paruošimas. Daugelis mano, kad pakanka nušluoti dulkes ir galima pradėti klijuoti. Realybė visai kitokia. Senos sienos dažnai turi nematomo riebalų sluoksnio, drėgmės pėdsakų ar silpnai besilaikančių dažų likučių. Visa tai sukuria barjerą tarp klijų ir paviršiaus. Rezultatas pasireiškia po pusės metų – plytelė tiesiog atsiklijuoja.
Antroji problema susijusi su klijų pasirinkimu. Ne visi klijai tinka visoms patalpoms. Voniai reikalingi elastingi, drėgmei atsparūs klijai, o grindims – tokios sudėties, kuri atlaikys nuolatinį mechaninį poveikį. Taupymas šioje vietoje yra klaidingas sprendimas.
Trečioji klaida – per anksti pradėtas naudojimas. Ką tik išklijuotos plytelės turi stovėti ramybėje bent 24–48 valandas. Vaikščiojimas ar baldų statymas anksčiau laiko sukelia mikroįtrūkimus, kurie laikui bėgant plečiasi.
Ką verta žinoti prieš perkant
Renkantis apdailą svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Pirma – atsparumo klasė. PEI žymėjimas nurodo, kokiam intensyvumui plytelė pritaikyta. Voniai pakanka PEI II ar III klasės, tačiau koridoriui ar virtuvei reikėtų rinktis bent PEI IV.
Antra – vandens įgeriamumo koeficientas. Jei planuojate kloti lauke ar drėgnose patalpose, šis rodiklis turi būti kuo mažesnis. Idealiu atveju – mažiau nei 3 procentai.
Trečia – kalibravimas. Kokybiškos plytelės turi vienodą dydį visoje partijoje. Pigesnės produkcijos atveju galimi nukrypimai, dėl kurių siūlės gaunasi netolygios.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima kloti naujas plyteles ant senų?
Techniškai taip, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms. Senos plytelės turi būti tvirtai prilipusios, paviršius – šiurkštintas specialiu gruntuokum. Visgi meistrai rekomenduoja šį variantą tik kaip kraštutinę priemonę, nes bendras sluoksnio storis padidėja, o tai gali sukelti problemų prie durų angų ar santechnikos.
Kiek plytelių užsakyti pro atsargą?
Standartinė taisyklė – pridėti 10–15 procentų prie apskaičiuoto kiekio. Jei klojimo būdas įstrižas arba raštas sudėtingas, atsarga turėtų siekti bent 20 procentų. Likučius verta pasilikti – po kelerių metų gali tekti pakeisti vieną kitą sueižėjusią.
Ar svarbu iš kurios partijos plytelės?
Labai svarbu. Skirtingų partijų atspalviai gali šiek tiek skirtis, o tai pastebima tik sudėjus greta. Todėl visuomet patariama viską pirkti iš karto ir iš vienos partijos.
Patarimai, kurie sutaupys laiko ir pinigų
Prieš pradedant darbus, išdėliokite plyteles ant grindų be klijų. Taip pamatysite bendrą vaizdą, galėsite sureguliuoti išdėstymą ir išvengti siaurų pjūvių ties sienomis. Estetiškai priimtina, kai kraštinė plytelė yra bent pusė visos pločio.
Niekada netaupykite ant geros kokybės kryžiukų ir pleištukų. Būtent šios smulkmenos lemia, ar siūlės bus tolygios ir profesionalios išvaizdos.
Jei dirbate patys, pradėkite nuo mažiausiai matomos vietos. Taip įgysite patirties, kol pasieksite centrinę zoną, kur klaidos labiausiai krenta į akis.
Glaistą užpildykite tik visiškai išdžiūvus klijams. Skubėjimas šiame etape sukelia dėmes ir netolygią spalvą, kurios vėliau nebeištaisysite.
Apibendrinimas
Plytelių klojimas reikalauja kantrybės ir dėmesingumo. Kiekvienas etapas turi savo svarbą, o aplaidumas vienoje vietoje neišvengiamai atsilieps galutiniam rezultatui. Nesvarbu, ar samdote meistrą, ar darbus atliekate patys – žinojimas, ko tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį, padeda išvengti daugumos problemų dar iki joms atsirandant.
